Kinas ir realybė: Lietuvos vietos, kurios atrodo kaip iš filmo

Kinas ir realybė: Lietuvos vietos, kurios atrodo kaip iš filmo

Kinas turi unikalią galią manipuliuoti erdve ir laiku. Viena magiškiausių šios industrijos savybių – gebėjimas paversti vieną geografinę lokaciją visiškai kita, sukuriant tobulą vizualinę iliuziją (cinematic illusion). Pastarąjį dešimtmetį Lietuva tapo tikru atradimu pasauliniams kino grandams, tokiems kaip „HBO“, „Netflix“, „BBC“ ar „Sky“. Dėl savo unikalios architektūrinės įvairovės, išsaugoto istorinio paveldo ir gamtos peizažų, mūsų šalis ekrane virsta viskuo: nuo niūrios sovietinės realybės ir Šaltojo karo kalėjimų iki XIX amžiaus imperatoriškųjų rūmų ar net saulėtosios Toskanos.

Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime vietas, kurios tapo pasaulinio lygio kino aikštelėmis (filming sets), aptarsime lokacijas, kurios stebina savo „ne lietuvišku“ kraštovaizdžiu, ir išanalizuosime šį reiškinį per mokslinę kino turizmo (film-induced tourism) prizmę.

„Černobylis“ (HBO): Skausmingos istorijos atgimimas Vilniuje ir Visagine

Kai „HBO“ pradėjo vieno sėkmingiausių visų laikų mini serialų „Černobylis“ (Chernobyl, 2019) išankstinę gamybą (pre-production), lokacijų paieškos vadovams (location scouts) reikėjo rasti vietą, kuri idealiai atspindėtų Pripetę – 1986-aisiais klestėjusį, o vėliau apleistą sovietinį atominių elektrinių darbuotojų miestą.

Fabijoniškės (Vilnius) – „Idealaus ateities miesto“ iliuzija: Pripetės vaidmeniui buvo pasirinktas Fabijoniškių mikrorajonas Vilniuje (ypač S. Stanevičiaus gatvės apylinkės). Šis rajonas pasirinktas neatsitiktinai. Pasak lokacijų paieškos įmonės „Baltic Locations“ vadovo Jono Špoko, Fabijoniškės puikiai atspindi „idealizuoto ateities miesto“ idėją. Jų simetriškas išplanavimas ir atšiauri brutalizmo architektūra (brutalist architecture) su daugybe betono ir pilkumos idealiai tiko serialo nuotaikai. Svarbus faktorius buvo ir tai, kad rajonas statytas maždaug tuo pačiu metu kaip ir Pripetė, todėl čia nebuvo senų, didelių medžių, kurie užstotų daugiabučius ir ardytų „naujai pastatyto miesto“ įvaizdį.

Ignalinos atominė elektrinė (Visaginas): Dėl akivaizdžių saugumo priežasčių filmuoti tikrojoje Černobylio elektrinėje Ukrainoje buvo neįmanoma. Visaginas tapo tobula alternatyva. Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) sumontuoti tie patys RBMK tipo reaktoriai, kaip ir Černobylyje. Serialo kūrėjai čia filmavo reaktoriaus salės ir valdymo pulto scenas, kurios žiūrovams leido pajusti autentišką, technologiškai tikslią to meto atmosferą.

„Stranger Things“ (Netflix): Šaltojo karo žiema Lukiškių kalėjime

Vienas populiariausių „Netflix“ serialų „Keisti dalykai“ (Stranger Things) ketvirtajam sezonui ieškojo vietos, kuri galėtų įtikinamai suvaidinti griežto režimo kalėjimą atokioje Rusijos Kamčiatkoje.

Lukiškių kalėjimas (Vilnius): Pačiame Vilniaus centre esantis Lukiškių kalėjimas, pastatytas dar XX a. pradžioje (tuometinėje Rusijos Imperijoje) ir uždarytas tik 2019 metais, tapo pagrindine filmavimo aikštele. Šis pastatas, menantis carinės Rusijos, nacių Vokietijos ir sovietų okupacijos laikus, išsaugojo itin autentišką ir kinematografišką (cinematic) interjerą. Būtent čia buvo filmuojamos scenos su vienu iš pagrindinių serialo herojų – Džimu Hoperiu (Jim Hopper). Pasak serialo kūrėjų brolių Daferių (Duffer Brothers), Vilnius ir jo architektūra suteikė serialui neįkainojamo autentiškumo.

Chameleoniškas interjeras: Lukiškės yra itin universali lokacija. Be „Stranger Things“, čia buvo filmuojamas ir kitas „Netflix“ projektas – „Klarkas“ (Clark), pasakojantis apie garsų Švedijos nusikaltėlį. Įdomu tai, kad tame pačiame kalėjime buvo sukurta net penkių skirtingų Švedijos kalėjimų iliuzija, pasinaudojant skirtingais koridoriais, kameromis ir apšvietimu.

Lietuvos vietos, primenančios kitus pasaulio kraštus

Kartais Lietuva tampa filmavimo aikštele ne dėl konkrečių istorinių įvykių, o dėl savo gamtos ir architektūros, kuri stulbinančiai primena kitas šalis.

Toskanos dvelksmas: Kadagių slėnis ir Užutrakis

Kadagių slėnis (Kauno rajonas): Arlaviškių botaniniame draustinyje esantis Kadagių slėnis dažnai lyginamas su Šveicarijos Alpėmis ar Italijos Toskanos regionu. Ant stataus Nemuno kilpos šlaito natūraliai vešintis kadagynas, atveriantis plačią upės slėnio panoramą, sukuria pietietiško, Viduržemio jūros regiono peizažo įspūdį.

Itališka architektūra: Ieškant Italijos renesanso ar baroko ekvivalentų, kino kūrėjai dažnai atsigręžia į Pažaislio vienuolyną Kaune. Čia buvo filmuojamas „HBO“ epas „Jekaterina Didžioji“ (Catherine the Great), kuriame vienuolynas „suvaidino“ prabangius imperatoriškus rūmus. Taip pat italų ar prancūzų dvaro kultūrą puikiai atspindi Užutrakio dvaras su Édouard André suprojektuotais prancūziško stiliaus parkais, menančiais Vakarų Europos aristokratijos vasaros rezidencijas.

Sachara prie Baltijos jūros: Kuršių nerija

Kopos kaip dykumos (Desert backdrops): Kuršių nerija – tai ne tik UNESCO pasaulio paveldas, bet ir vieta, oficialiai pripažinta Europos kino akademijos kaip vienas iš „Europos kino kultūros lobių“ (Treasures of European Film Culture). Kuršių nerijos Parnidžio ir Mirusios kopos kino industrijoje dažnai naudojamos kaip dykumų ar negyvenamų planetų peizažai, dėl milžiniškų, vėjo pustomų smėlio masyvų, kurie leidžia izoliuoti kadrą nuo bet kokių civilizacijos ženklų.

Mokslinė perspektyva: Kino turizmo fenomenas Lietuvoje

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad filmavimas šalyje yra tik trumpalaikis ekonominis impulsas (darbo vietos filmavimo komandoms, viešbučių užimtumas). Tačiau akademinėje literatūroje tai vadinama kino turizmu (film-induced tourism).

Remiantis turizmo vadybos ir vietovių rinkodaros (destination marketing) tyrimais (pvz., publikuojamais platformoje „Google Scholar“), kino turizmas yra postmodernus fenomenas, kai vietovės įvaizdžio formavimui (destination image formation) ir populiarinimui naudojama kino industrija.

Emocinis ryšys su vieta (Film-driven emotions): Mokslininkai teigia, kad žiūrovai, patyrę stiprias emocijas žiūrėdami filmą ar serialą, perkelia tas emocijas į fizinę lokaciją. Pavyzdžiui, po serialo „Černobylis“ pasirodymo, susidomėjimas ekskursijomis į Ignalinos atominę elektrinę ir Fabijoniškių rajoną išaugo eksponentiškai. Fabijoniškės iš paprasto, miegamojo rajono tapo „tamsiojo turizmo“ (dark tourism) ir popkultūros fanų traukos centru.

Organiška produkto integracija (Product placement): Kino tyrinėtojai pabrėžia, kad šalių vyriausybės (Lietuvoje tai koordinuoja „Lietuvos kino centras“ ir „Vilnius Film Office“) naudoja kino industriją kaip šalies įvaizdžio reklamą, kurios žiūrovas nepriima kaip komercijos. Vietovė ekrane tampa savotišku product placement (produkto rodymu).

Ilgalaikė vertė: Kaip pastebi mokslininkai, analizuojantys Europos atvejus, kryptingos pastangos (proactive efforts) pritraukti užsienio prodiuserius ne tik generuoja pajamas, bet ir keičia pačių gyventojų požiūrį į savo šalį – didina pasididžiavimą vietiniu paveldu (pvz., naujai atrastas Lukiškių kalėjimo potencialas ar renesansinis Pažaislis).

Šaltiniai ir mokslinė literatūra:

• Bolan, P., & Williams, L. (2008). Niche Marketing Revisited: Concept, Applications and Some European Cases (Kino turizmo koreliacijos tyrimai).
• Ginevičius, A., et al. Film-Induced Tourism: Destination Image Formation and Development (Klaipėdos universiteto leidiniai / ResearchGate). Tyrime analizuojamas Lietuvos potencialas pasinaudoti kino industrija kaip šalies įvaizdžio formavimo strategija.
• Lietuvos kino centras (LKC). Faktai ir statistika (2025–2026 m. atnaujinti duomenys apie kino teatrų ir filmavimo lokacijų statistiką Lietuvoje). Prieiga: lkc.lt
• Vilnius Film Office / Go Vilnius. Informacija apie „Stranger Things“ filmavimo baigiamuosius darbus Lukiškių kalėjime ir „Černobylio“ lokacijas Fabijoniškėse bei Visagine.
• Europos kino akademija (European Film Academy). Treasures of European Film Culture (2024/2025). Oficialus sprendimas įtraukti Kuršių neriją į Europos kino kultūros lobių sąrašą.
• Kultūros paveldo departamentas / Saugomų teritorijų tarnyba. Duomenys apie Kadagių slėnio (Arlaviškių botaninio draustinio) ir Užutrakio dvaro geografinius bei istorinius panašumus į Vakarų Europos / Viduržemio jūros regiono peizažus.