Kodėl lėktuve niekada neturėtumėte gerti arbatos?

Kodėl lėktuve niekada neturėtumėte gerti arbatos?

Daugelis keliautojų skrydžio metu mėgsta atsipalaiduoti su puodeliu karštos arbatos ar kavos. Tai atrodo kaip jaukus ritualas, padedantis sušilti vėsioje kabinoje ar tiesiog prastumti laiką. Tačiau stiuardesės, aviacijos ekspertai ir moksliniai tyrimai vieningai sutaria: gerti karštus gėrimus lėktuve yra viena didžiausių klaidų, kurias galite padaryti.

Štai išsami analizė, kodėl kitą kartą, kai vežimėlis riedės pro šalį, turėtumėte mandagiai atsisakyti arbatos.

1. Vandens šaltinis – nešvarūs rezervuarai

Tai yra pagrindinė ir pati svarbiausia priežastis. Vanduo, naudojamas arbatai ir kavai ruošti, nėra pilamas iš butelių. Jis ateina iš lėktuvo vandens rezervuarų (bakų).

• Valymo trūkumas: Nors aviakompanijos teigia, kad rezervuarai yra valomi, realybė dažnai būna kitokia. Dėl įtemptų skrydžių grafikų šie bakai dažnai tik papildomi, o pilnas jų išvalymas ir dezinfekcija atliekama retai (kai kuriais duomenimis – vos kelis kartus per metus).
• Nuosėdos: Laikui bėgant rezervuaruose kaupiasi kalkės, dumbliai ir kitos nuosėdos, kurios vėliau patenka į jūsų puodelį.

Įdomus faktas: Daugelis stiuardesių prisipažįsta, kad jos pačios lėktuve niekada negeria vandens iš čiaupo, kavos ar arbatos.

2. Bakterinė tarša

Keli nepriklausomi tyrimai, atlikti JAV ir Europoje, atskleidė nerimą keliančius faktus apie lėktuvų vandens kokybę.

• EPA tyrimas: JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) nustatė, kad nemažoje dalyje lėktuvų vandens mėginių buvo rasta koliforminių bakterijų. Nors pačios koliforminės bakterijos ne visada sukelia ligas, jų buvimas rodo, kad į vandenį galėjo patekti fekalinė tarša ar kiti patogenai (pavyzdžiui, E. coli).
• Kodėl bakterijos išgyvena? Vanduo bake dažnai būna drungnas, o lėktuvas stovi ant asfalto karštyje arba šaltyje – tai puiki terpė bakterijoms daugintis.

3. Fizika: virimo temperatūra ir arbatos kokybė

Net jei ignoruotumėte higienos aspektus, skanios arbatos lėktuve vis tiek negausite dėl elementarių fizikos dėsnių. Lėktuvui pakilus į kreiserinį aukštį (apie 10–12 km), slėgis kabinoje yra palaikomas toks, koks būtų esant maždaug 1 800–2 400 metrų aukštyje virš jūros lygio.

• Virimo taškas: Jūros lygyje vanduo verda 100 °C temperatūroje. Tačiau esant mažesniam slėgiui lėktuvo kabinoje, vanduo užverda pasiekęs vos ~90 °C (ar net mažiau).
• Pasekmė: Kad arbata (ypač juodoji) tinkamai pritrauktų ir atskleistų savo skonį, reikalingas verdantis vanduo. Lėktuve vanduo tiesiog nėra pakankamai karštas.
• Saugumas: 90 °C temperatūra taip pat gali būti nepakankama, kad būtų sunaikintos visos vandenyje esančios bakterijos (tam reikėtų bent minutę trunkančio virimo 100 °C temperatūroje).

4. Kofeinas ir dehidratacija

Skrydžio metu lėktuvo oras yra itin sausas – drėgmė dažnai siekia vos 10–20% (mažiau nei Sacharos dykumoje).

• Dvigubas smūgis: Arbata turi kofeino, kuris veikia kaip diuretikas (skatina skysčių šalinimą). Geriant arbatą sausoje aplinkoje, jūs dar labiau save dehidratuojate.
• Poveikis savijautai: Dehidratacija didina galvos skausmo riziką, sukelia nuovargį ir sausina odą, todėl po skrydžio jausitės labiau pavargę.

5. Skonio receptorių pokyčiai

Ar pastebėjote, kad maistas lėktuve dažnai atrodo prėskas? Dėl mažo oro slėgio ir sausumo mūsų uoslė ir skonio receptoriai (ypač sūraus ir saldaus skonio suvokimas) susilpnėja maždaug 30%. Todėl net ir pati geriausia arbata lėktuve atrodys beskonė, lyg gertumėte karštą, drumzliną vandenį.

„Atsisakyti šilto puodelio ilgo skrydžio metu gali būti sunku, tačiau rizika užsikrėsti bakterijomis yra per didelė.“

– Aviacijos saugos rekomendacija

Greitasis gidas: Saugus pasirinkimas