Kur ir kaip švęsti Žolinę 2026 metais: išsamus tradicijų, renginių ir kelionių po Lietuvą gidas

Žolinė 2026 metais bus švenčiama rugpjūčio 15 dieną, šeštadienį. Kadangi Lietuvoje tai yra įstatymu nustatyta šventinė diena, daugelyje miestų ir miestelių vyks religinės iškilmės, bendruomenių susibūrimai, folkloro renginiai, koncertai, mugės bei žolynams skirtos edukacijos. Vis dėlto Žolinė nėra vien pramoginis vasaros festivalis: jos turinys susiformavo susipynus katalikiškai Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmei, žemdirbiškos kultūros papročiams, pagarbai subrendusiam derliui ir šeimos bendrystei. Dėl šios priežasties tinkamiausia šventės vieta priklauso nuo to, ar ieškoma piligriminės patirties, tradicinės etnografinės programos, ramaus poilsio gamtoje, ar veiklų šeimai su vaikais.

2026 metų Žolinę verta planuoti kaip viso rugpjūčio 14–16 dienų savaitgalio kelionę, nors dėl šventės sutapimo su šeštadieniu papildoma laisva darbo diena nesuteikiama. Viena svarbiausių iš anksto patvirtintų krypčių yra Pivašiūnai, kuriuose Žolinės atlaidai numatyti rugpjūčio 14–22 dienomis, o pagrindinė iškilmė vyks rugpjūčio 15-ąją. Tarp kitų prasmingų pasirinkimų galima išskirti Krekenavą, Lietuvos etnografijos muziejų Rumšiškėse, Obelynę Kauno rajone, Vilniaus botanikos sodą, Žagarę ir mažesnes parapijų šventes. Kadangi dalis išsamių 2026 metų renginių programų gali būti paskelbta tik vasaros pradžioje ar net likus kelioms savaitėms iki šventės, kelionės planą reikia grįsti ne vien koncertų sąrašu, bet ir vietos tradicija, pasiekiamumu bei norimu šventimo būdu.

Žolinės prasmė ir tradicijos Lietuvoje

Katalikų liturginiame kalendoriuje rugpjūčio 15-oji yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmė. Lietuviškas pavadinimas Žolinė siejamas su į bažnyčią nešamais žolynais, darželio gėlėmis, javų varpomis, vaistažolėmis ir kitomis vasaros brandą simbolizuojančiomis gėrybėmis. Etnologas Jonas Mardosa pabrėžia, kad žolynų šventinimas Lietuvoje pirmiausia yra krikščioniškos liturgijos dalis, nors ilgainiui jis įgijo ryškių vietinių ir šeiminių formų. Skirtinguose regionuose į puokštes būdavo dedami ne tie patys augalai, todėl nėra vieno privalomo Žolinės puokštės recepto. Svarbiausia buvo simbolinė padėka už gamtos ir žmogaus darbo vaisius.

Tradicinėje kaimo kultūroje Žolinė žymėjo reikšmingą vasaros darbų ir derliaus brandos ribą. Į bažnyčią neštos ne tik gėlės, bet ir javų varpos, linai, daržovės, vaisiai ar maišeliuose supiltos sėklos. Pietų Lietuvoje aptinkama papročių šventinti kopūstus ir kitas daržo gėrybes, o kai kur šventė vadinta Kopūstine. Pašventinti augalai nebuvo vertinami kaip paprasta dekoracija: jie saugoti namuose, naudoti per šeimos apeigas arba sudeginti pagarbiai, o ne išmesti kartu su buitinėmis atliekomis. Šios praktikos rodo, kad Žolinė jungė religinį tikėjimą, žemdirbio kasdienybę ir simbolinį santykį su gamta.

Šiuolaikinėje Lietuvoje Žolinė įgijo daugiau šventimo formų, tačiau jos pagrindas išliko atpažįstamas. Vieni žmonės dalyvauja Mišiose ir atlaiduose, kiti renkasi folkloro koncertus, botanikos sodų programas, žolynų dirbtuves ar šeimos pietus sodyboje. Miesto aplinkoje paprotys gali būti išreiškiamas kuklia sezoninių augalų puokšte, apsilankymu turguje ar edukacine ekskursija. Mardosos tyrimai apie šiuolaikinį Vilnių atskleidžia, kad net daugiakultūrėje miesto aplinkoje žolynų šventinimas neprarado reikšmės, nors jo suvokimas skiriasi tarp šeimų ir religinių bendruomenių. Todėl prasmingai švęsti galima ir kaime, ir didmiestyje, jeigu išlaikomas ryšys su šventės turiniu.

Pivašiūnai – svarbiausia piligriminė Žolinės kryptis

Pivašiūnai Alytaus rajone yra viena žinomiausių Žolinės vietų Lietuvoje. Oficialiai paskelbta, kad 2026 metų atlaidai čia vyks rugpjūčio 14–22 dienomis, o rugpjūčio 15-ąją bus minima Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmė ir Kaišiadorių vyskupijos šimtmečio jubiliejus. Iškilmių išvakarėse, rugpjūčio 14 dieną, numatytas jaunimo vakaras ir Mišios. Rugpjūčio 16-oji paskirta šeimoms, o vėlesnės atlaidų dienos skiriamos skirtingoms tikinčiųjų grupėms bei tarnystėms. Toks išplėstas kalendorius leidžia atvykti ne tik pagrindinę dieną, bet ir pasirinkti ramesnį laiką.

Etnologinis Pivašiūnų atlaidų tyrimas parodė, kad kelionė į šią vietą dalyviams turi ir religinę, ir socialinę reikšmę. Žmones traukia Mišios, malda prie malonėmis garsėjančio Dievo Motinos paveikslo, žolynų šventinimas, susitikimai su giminėmis ir iš kartos į kartą perduodama piligrimystės tradicija. Atlaidų aplinkoje taip pat gyvuoja prekyba religiniais reikmenimis, žolynais ir šventei būdingais gaminiais. Vis dėlto mugę geriausia vertinti kaip papildomą, o ne pagrindinę kelionės dalį. Atvykus verta skirti laiko ne tik centrinei liturgijai, bet ir tyliai maldai, pasivaikščiojimui bei vietos istorijai.

Pagrindinę Žolinės dieną Pivašiūnuose reikia ruoštis didesniam automobilių ir žmonių srautui. Pravartu atvykti gerokai prieš pasirinktas Mišias, turėti geriamojo vandens, galvos apdangalą nuo saulės ir lietpaltį permainingam orui. Apranga turėtų būti patogi, tačiau tinkama sakralinei aplinkai, o atsivežta puokštė neturėtų būti pernelyg didelė ar trukdyti kitiems dalyviams. Šeimoms su mažais vaikais gali būti patogiau rinktis rugpjūčio 16-osios programą arba kitą atlaidų dieną, kai tikėtinas mažesnis lankytojų skaičius. Prieš išvykstant būtina dar kartą patikrinti oficialią programą, eismo ribojimus ir organizatorių paskelbtą automobilių statymo tvarką.

Krekenava – Žolinė kaip viso krašto tapatybės šventė

Krekenava Panevėžio rajone yra dar viena istoriškai svarbi Žolinės kryptis. Miestelio religinis gyvenimas telkiasi prie Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bazilikos, todėl rugpjūčio 15-osios iškilmė čia turi išskirtinį svorį. Tyrėja Lina Leparskienė, nagrinėjusi Krekenavos Žolinės atlaidus, pažymi, kad vietos žmonių gyvenimo ritmas ilgą laiką buvo suvokiamas tarsi laikotarpis nuo vienos Žolinės iki kitos. Šventė veikė ne tik parapijos kalendorių, bet ir ūkinių darbų, šeimos susitikimų bei vietos atminties organizavimą. Dėl to Krekenavos Žolinė yra tinkamas pasirinkimas norintiems suprasti, kaip religinė iškilmė tampa visos bendruomenės tapatybės dalimi.

Krekenavoje paprastai derinami atlaidai, žolynų puošyba, bažnytinė muzika ir vietos bendruomenės veiklos. Bazilikos erdvė tradiciškai puošiama iš augalų kuriamomis kompozicijomis, kurios pabrėžia šventės ryšį su gamtos branda. Lankytojams verta dalyvauti ne vien pagrindinėse Mišiose, bet ir apžiūrėti šventovę, pasidomėti jos istorija bei vietos pamaldumo tradicija. Kelionę galima papildyti apsilankymu Krekenavos regioniniame parke, Nevėžio slėnyje ar apžvalgos bokšte, jeigu tą dieną objektai bus atviri. Taip sukuriama dienos programa, apimanti sakralinį paveldą, kraštovaizdį ir lėtą pažintinę kelionę.

Išsami 2026 metų Krekenavos Žolinės programa turėtų būti tikrinama bazilikos, Panevėžio vyskupijos, seniūnijos ir rajono kultūros įstaigų kanaluose. Ankstesnių metų renginių pasikartojimas negali būti laikomas būsimos programos garantija, todėl nereikėtų iš anksto planuoti kelionės vien dėl konkretaus koncerto ar mugės. Patikimesnis planas yra pasirinkti pagrindines Mišias ir aplink jas numatyti lankstų maršrutą. Atvykstant iš Vilniaus, Kauno ar Šiaulių verta apsvarstyti visos dienos išvyką, o ne trumpą sustojimą. Krekenava ypač tinka keliautojams, kuriems svarbi autentiška vietos tradicija ir santūresnė aplinka nei didžiuosiuose festivaliuose.

Rumšiškės ir Obelynė – folkloras, amatai ir gyvoji etninė kultūra

Lietuvos etnografijos muziejus Rumšiškėse yra viena tinkamiausių vietų šeimoms, kurios nori Žolinę pažinti per tradicinę kaimo kultūrą. Ankstesnių metų Žolinės šventadieniuose čia rengtos apeiginės, muzikinės ir edukacinės programos, pristatyti regionų papročiai, amatai bei kulinarinis paveldas. Didelė muziejaus teritorija leidžia pamatyti skirtingų Lietuvos etnografinių regionų sodybas ir suprasti, kodėl Žolinės puokštės ar vaišės įvairiose vietovėse nebuvo vienodos. Gyvas tradicijos demonstravimas vaikams dažnai yra aiškesnis už teorinį pasakojimą. Vis dėlto 2026 metų programa ir bilietų sąlygos turi būti tikrinamos oficialioje muziejaus svetainėje.

Rumšiškėse verta skirti bent pusdienį, nes atstumai tarp ekspozicinių sodybų yra nemaži. Patogi avalynė, vanduo, apsauga nuo saulės ir lengvas užkandis padės išvengti nuovargio, ypač keliaujant su vaikais ar vyresniais šeimos nariais. Programoje naudinga iš anksto pasižymėti dvi ar tris svarbiausias veiklas, užuot bandžius dalyvauti visur. Jeigu organizuojamos puokščių rišimo, duonos kepimo, vaistažolių pažinimo ar tradicinio dainavimo edukacijos, vietos jose gali būti ribotos. Atvykimo laiką taip pat reikia planuoti atsižvelgiant į galimas eiles prie įvažiavimo ir automobilių stovėjimo aikštelių.

Dar viena 2026 metais aktuali kryptis yra Obelynės sodyba Kauno rajone. Viešai paskelbta, kad rugpjūčio 14–15 dienomis Kauno rajono muziejus planuoja trečiąjį respublikinį folkloro festivalį „Obelynės Žolinė 2026“, siejamą su kanklių tradicija. Obelynės aplinka ypač tinka lankytojams, kurie ieško kamerinio kultūros renginio istoriniame sode, o ne masinės miesto šventės. Prieš kelionę reikia patikrinti galutinę festivalio programą, registracijos reikalavimus, transporto organizavimą ir lankytojų skaičiaus ribojimus. Rumšiškes ir Obelynę galima vertinti kaip alternatyvas, nes bandymas abu renginius aplankyti tą pačią dieną gali paversti šventę skubėjimu.

Vilnius, Kaunas ir kiti miestai: kaip Žolinę švęsti urbanistinėje aplinkoje

Didmiesčiuose Žolinė dažniausiai išsiskleidžia ne viename centriniame renginyje, o daugelyje parapijų, muziejų, sodų ir kultūros erdvių. Vilniuje galima rinktis Mišias istorinėse bažnyčiose, apsilankymą turguje, pasivaikščiojimą botanikos sode ar nedidelę išvyką į miesto pakraštį. Ankstesniais metais Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose rengtos žolininkystei, gamtos pažinimui, paskaitoms ir muzikai skirtos programos. Tokia kryptis ypač tinka žmonėms, norintiems šventę susieti su augalų įvairove, o ne tik su scenine pramoga. Tačiau 2026 metų renginio faktą ir programą būtina patvirtinti oficialiuose sodo kanaluose.

Kaune prasmingą maršrutą galima kurti aplankant pasirinktą bažnyčią, botanikos sodą, muziejų ar netoliese esančią Obelynę. Miesto parapijos dažnai rengia Žolinės Mišias, po kurių vyksta bendruomeniniai susitikimai arba nedideli koncertai. Tokių renginių privalumas yra paprastas susisiekimas viešuoju transportu ir galimybė dalyvauti be visos dienos kelionės. Kita vertus, miesto šventėje gali būti mažiau ryškus žemdirbiškas kontekstas, todėl jį verta papildyti pačių paruošta žolynų puokšte ar sezoninių produktų stalu. Šventės kokybę lemia ne renginio mastas, o sąmoningai pasirinktas turinys.

Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir mažesniuose miestuose pirmiausia verta stebėti savivaldybių kultūros centrų, muziejų, turizmo informacijos centrų ir parapijų skelbimus. Renginių paiešką geriausia pradėti birželio pabaigoje, o galutinai planą patvirtinti rugpjūčio pradžioje. Socialinių tinklų įrašus reikėtų sutikrinti su oficialiomis organizatorių svetainėmis, nes renginio laikas, vieta ar registracijos tvarka gali pasikeisti. Miesto gyventojams taip pat nebūtina vykti į garsiausią šventę: prasminga Žolinė gali būti surengta bendruomenės sode, bibliotekoje ar namų kieme. Svarbu nevadinti bet kokio vasaros koncerto Žolinės tradicija, jeigu programoje nėra jokio ryšio su jos religiniu, agrariniu ar etnografiniu turiniu.

Žagarė ir kitos gamtos kryptys ramesnei Žolinei

Žagarė Joniškio rajone yra patraukli tiems, kurie nori Žolinę derinti su gamtos pažinimu ir mažesnio miestelio atmosfera. 2026 metų rugpjūčio 15 dieną čia numatoma vasaros brandai, žolynams, bendrystei ir dėkingumui skirta šventė gamtoje. Viešai skelbiamoje informacijoje minimos žolynų rišimo tradicijos, muzikinė programa, bendruomenės susitikimai ir gamtos įkvėptos edukacijos. Galutinį tvarkaraštį vis tiek reikia tikrinti Žagarės regioninio parko, kultūros centro arba savivaldybės informacijos kanaluose. Ši kryptis tinka keliautojams, kuriems svarbus lėtas ritmas ir galimybė šventę pratęsti pažintiniu savaitgaliu.

Žagarės apylinkėse galima aplankyti regioninio parko objektus, dvaro parką, istorines miestelio gatves ir kitus Šiaurės Lietuvos kraštovaizdžio elementus. Kadangi Žolinė vyksta vasaros pabaigoje, gamtoje verta elgtis atsakingai ir nerinkti retų, saugomų ar neatpažintų augalų. Puokštei geriau naudoti savo sode užaugintas gėles, legaliai surinktas įprastas pievų žoles arba iš vietos augintojų įsigytus augalus. Draudžiama savavališkai skinti augalus saugomose teritorijose, privačioje žemėje ar botaninėse kolekcijose. Tokia pagarba aplinkai atitinka pačią šventės padėkos gamtai idėją.

Ramesnę Žolinę galima surengti ir bet kuriame Lietuvos regioniniame ar nacionaliniame parke, jeigu pasirenkamas leistinas maršrutas ir laikomasi lankymo taisyklių. Tinkama programa galėtų apimti rytinį žygį, pietus iš sezoninių vietos produktų, apsilankymą netolimoje bažnyčioje ir vakarinį šeimos susibūrimą. Laužą galima kurti tik oficialiai tam skirtose vietose, o visas atliekas būtina išsivežti arba išmesti į tam skirtus konteinerius. Renkant vaistažoles negalima remtis vien programėle ar paviršutinišku augalo panašumu, nes klaidingai atpažinti augalai gali būti nuodingi. Žolinė gamtoje turi skatinti pažinimą ir atsakomybę, o ne nekontroliuojamą augalų rinkimą.

Kaip surengti autentišką Žolinę namuose ar sodyboje

Namų arba sodybos Žolinė gali būti tokia pat prasminga kaip išvyka į didelį renginį. Šventę verta pradėti nuo sezoninių augalų puokštės, į kurią galima įdėti darželio gėlių, javų varpų, mėtų, čiobrelių, kraujažolių ar kitų gerai pažįstamų augalų. Norint laikytis religinės tradicijos, puokštė nešama pašventinti į bažnyčią, tačiau pats augalų surinkimas taip pat gali tapti šeimos edukacija. Vyresni giminaičiai gali papasakoti, kokios gėlės augo jų vaikystės sodybose ir kaip būdavo švenčiama rugpjūčio 15-oji. Tokie pasakojimai padeda išsaugoti asmeninę šeimos atmintį, kurios nepakeičia joks sceninis renginys.

Žolinės stalui tinka rugpjūčio viduryje subręstantys vaisiai, daržovės, grūdų patiekalai, duona, medus ir vietiniai pieno produktai. Istoriniai šaltiniai rodo, kad šventės simbolikoje svarbi buvo derliaus branda, todėl nebūtina kurti dirbtinai archajiško meniu. Kur kas prasmingiau pasirinkti vietoje užaugintus produktus, sumažinti maisto švaistymą ir pasidalyti vaišėmis su artimaisiais ar kaimynais. Stalą galima papuošti lininiais audiniais, nedidelėmis augalų kompozicijomis ir šeimos nuotraukomis iš ankstesnių vasarų. Garsūs fejerverkai, vienkartinių dekoracijų gausa ir perteklinis vartojimas menkai dera su padėkos už gamtos dovanas idėja.

Šeimos programą galima papildyti vainikų pynimu, liaudies dainomis, pasakojimais apie augalus, fotografijų peržiūra arba pasivaikščiojimu po sodą. Vaikams galima parengti saugią užduotį atpažinti penkis įprastus augalus, tačiau ragauti leidžiama tik suaugusiojo patvirtintus valgomus augalus. Vyresniems vaikams galima paaiškinti, kuo skiriasi botaninės augalų savybės, liaudies tikėjimai ir moksliškai pagrįstas vartojimas. Pašventinti žolynai turėtų būti laikomi pagarbiai, tačiau jiems nereikėtų priskirti garantuoto gydomojo ar apsauginio poveikio. Religinis simbolis, kultūros paveldas ir medicininė priemonė nėra tapatūs dalykai.

Praktinis 2026 metų Žolinės savaitgalio planavimas

2026 metų rugpjūčio 15 diena bus šeštadienis, todėl daugeliui dirbančių žmonių ši šventė nesukurs ilgojo savaitgalio. Vis dėlto penktadienio vakarą galima skirti kelionei, šeštadienį dalyvauti pagrindinėje programoje, o sekmadienį aplankyti muziejų, parką ar kitą regiono objektą. Pivašiūnų atlaidai prasidės rugpjūčio 14 dieną, todėl ši vieta ypač tinkama dviejų dienų kelionei. Nakvynę Alytaus, Birštono, Kauno, Panevėžio ar kitų populiarių krypčių apylinkėse verta rezervuoti anksčiau, jeigu paskelbtas didesnis renginys. Rezervuojant reikia patikrinti atšaukimo sąlygas, nes galutinės lauko programos gali priklausyti nuo oro.

Kelionei automobiliu reikėtų numatyti daugiau laiko nei rodo įprasta navigacijos prognozė. Atlaidų ir festivalių dienomis gali būti įvestas vienpusis eismas, laikini draudimai, specialios automobilių aikštelės arba lankytojų pavėžėjimas. Viešuoju transportu keliaujantys žmonės turi patikrinti ne tik atvykimo, bet ir paskutinio grįžimo reiso laiką. Šeimoms su kūdikiais, vyresnio amžiaus žmonėms ir riboto judumo lankytojams svarbu iš anksto išsiaiškinti teritorijos dangą, atstumą iki renginio vietos, tualetų prieinamumą ir pavėsingas poilsio zonas. Į krepšį verta įsidėti vandens, vaistų, apsaugos nuo saulės, lietpaltį ir nedidelį daugkartinį maišelį atliekoms.

Renginio informacijos patikimumą geriausia vertinti pagal šaltinio artumą organizatoriui. Patikimiausi yra parapijos, vyskupijos, muziejaus, savivaldybės, kultūros centro ar regioninio parko pranešimai. Bilietų pardavimo platforma gali patvirtinti mokamo renginio laiką, tačiau nebūtinai pateiks visą miesto šventės programą. Trečiųjų šalių renginių kalendoriai naudingi idėjoms, bet jų duomenis reikia sutikrinti, ypač kai puslapyje palikta ankstesnių metų informacija. Galutinę programą rekomenduojama patikrinti likus savaitei ir dar kartą išvykimo rytą.

Kaip pasirinkti tinkamiausią Žolinės šventę

Religinės ir piligriminės patirties ieškantiems žmonėms tinkamiausi pasirinkimai yra Pivašiūnai arba Krekenava. Pivašiūnai siūlo ilgesnį atlaidų laikotarpį ir nacionaliniu mastu atpažįstamą piligrimystės tradiciją, o Krekenava leidžia pajusti glaudų šventovės ir vietos bendruomenės ryšį. Abiejose vietose pagrindinį dienos ritmą lemia liturgija, todėl programą reikia planuoti pagal Mišių laiką. Lankytojai turėtų gerbti besimeldžiančius žmones, nefotografuoti įkyriai ir netrukdyti procesijoms. Mugė, koncertas ar pažintinis maršrutas gali papildyti kelionę, bet neturėtų užgožti vietos sakralumo.

Šeimoms su vaikais ir etnine kultūra besidomintiems lankytojams verta stebėti Lietuvos etnografijos muziejaus bei Obelynės programas. Šiose vietose tradicija dažniausiai perteikiama per praktines veiklas, muziką, amatus, istorines erdves ir aiškinamuosius pasakojimus. Žagarė ar kitas regioninis parkas labiau tinka žmonėms, norintiems derinti bendruomeninę šventę su gamta. Didmiesčių renginiai patogiausi tiems, kurie nenori ilgos kelionės arba turi ribotą laiką. Galima rinktis ir mišrų modelį: ryte dalyvauti Mišiose, po pietų vykti į edukaciją, o vakare susėsti prie šeimos stalo.

Sprendžiant, kur švęsti Žolinę 2026 metais, verta įvertinti keturis kriterijus: šventės turinį, atstumą, dalyvių poreikius ir programos patikimumą. Brangiausias ar daugiausia atlikėjų turintis renginys nebūtinai bus prasmingiausias. Autentiškumą geriau rodo aiškus ryšys su vietos tradicija, žolynais, derliaus simbolika, religine iškilme arba etnografiniu paveldu. Reikėtų vengti kategoriškų teiginių, kad viena šventimo forma yra vienintelė teisinga, nes akademiniai tyrimai atskleidžia regioninę ir socialinę Žolinės įvairovę. Geriausias pasirinkimas yra tas, kuris leidžia ne tik pramogauti, bet ir suprasti, kodėl ši diena tebėra svarbi.

Šaltiniai

• Mardosa, J. (2004). „Pivašiūnų Žolinės atlaidai: 2001 metų etnologinio tyrimo duomenimis“. Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštis, 24, 173–194. Akademinė publikacija prieinama Lituanistikos duomenų bazėje ir randama per Google Scholar.
• Mardosa, J. (2006). „Kelionės į atlaidus kaip migracijos forma Lietuvoje: istorinis kontekstas ir tendencijos“. Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštis, 28. Straipsnyje analizuojama piligriminių kelionių raida, jų kryptys ir socialinė reikšmė.
• Mardosa, J. (2016). „Feast of the Assumption of the Virgin Mary (Žolinė) in the ethnoconfessionally mixed environment of modern Vilnius“. Tradition and Transformation, 53–66. Publikacijoje tiriamas Žolinės šventimas šiuolaikinėje daugiakultūrėje Vilniaus aplinkoje.
• Mardosa, J. (2016). „Žolinė“. Paukštytė-Šaknienė, R., Mardosa, J., Šaknys, Ž. ir Šidiškienė, I., Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas. Tyrimas atskleidžia šiuolaikines šeimines ir miestietiškas šventės formas.
• Anastassova, E. (2020). „Four Glances at the Feast of the Assumption: The Holiday through Space and Time“. Yearbook of Balkan and Baltic Studies, 3, 35–50. Straipsnyje lyginami Žolinės religiniai, agrariniai ir miesto kultūros kontekstai.
• Leparskienė, L. (2021). „Kopiame į aukštą kalną, į Marijos pilį: Krekenavos Žolinės atlaidai“. Būdas. Publikacijoje nagrinėjama Krekenavos atlaidų reikšmė vietos bendruomenei ir kultūrinei atminčiai.
• Mardosa, J. (2023). „Agrariniai Žolinės papročiai: regioniniai savitumai ir kaimynų įtaka“. Iš praeities šaknų, 230–252. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Akademiniame tekste aptariama regioninė žolynų, javų ir daržovių šventinimo įvairovė.
• Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų parapija. „Žolinės atlaidų 2026 m. programa“. Oficialioje programoje nurodyta, kad atlaidai vyks 2026 m. rugpjūčio 14–22 d., o pagrindinė Žolinės iškilmė bus švenčiama rugpjūčio 15 d.
• Kauno rajono muziejus ir Obelynės sodyba. „Obelynės Žolinė 2026“. Organizatorių informacijoje skelbiama, kad trečiasis respublikinis folkloro festivalis planuojamas 2026 m. rugpjūčio 14–15 d.; galutinę programą būtina tikrinti prieš kelionę.
• Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnis. Jame rugpjūčio 15-oji, Žolinė – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų diena, nustatyta kaip šventinė diena Lietuvoje.